- užnėmti
- užnė̃mti intr. 1. netekti žado, visai nutilti (kalbėjus): Anie visi nėmtè užnė̃mo, t. y. užtilo kalbėti JIII85. Kad tris dienas bus užnėmęs, jau ketvirto[je] kalba JD407. 2. Ut, Slk nutirpti (ppr. apie rankas, kojas): Šokau, laksčiau – jau ir rankos ažnėmo Kzt. \ nėmti; užnėmti
Dictionary of the Lithuanian Language.